Mūsų gyvenimas - tai virtine pasirinkimų. Kiekvieną dieną esame priverstos rinktis. Vieni pasirinkimai būna maziau reiksmingi ar, atrodytų, visai bereiksmiai, tuo tarpu kiti keičia gyvenimo kryptį. Kaip svarbu, kad jie būtų teisingi. "Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukstybese, kur Kristus sedi Dievo desineje." - Kolosiečiams 3, 1 Pasirinkimai būna dvejopi: paremti (pasi)tikejimu Dievu arba paremti zmogisku/pasaulietisku supratimu. Rinktis tai, į ką mus kviečia dangiskasis Tevas, daznai atrodo baisu ir rizikinga, nes nematome viso Jo plano mums, imame abejoti, nepasitikime savimi, galbūt net esame tikros, kad kiti zmones nesupras ir nepritars mūsų sprendimams. Tačiau jeigu isdrįstame pasitiketi Dievu, atsiliepiame į Jo kvietimą ir zengiame Jo nutiestu keliu, niekada nebūsime del to sugedintos. Priesingai, būsime taip palaimintos, kaip net negaletume įsivaizduoti. Kitokius sprendimus priimame tada, kai neieskome Dievo valios, neįsiklausome į Jo balsą, bet vadovaujames tik savo pačių supratimu. O koks ribotas jis gali būti! Kartais taip stipriai susitapatiname su savo pasirinkimais, kad nebegalime kritiskai įvertinti, geri jie ar blogi. Matome taip siaurai. Pasaulis mums siūlo vadovautis savo supratimu ir jausmais. Sis kelias lengvesnis, nes, rodos, viską laikome savose rankose; jis greitesnis, nes nieko nelaukdamos jau dabar galime imti veikti. Deja, daznai tik zmogisku supratimu paremti pasirinkimai neatnesa rezultatų, kurių tikimes. Tarp zemes ir dangaus studija skirta pazvelgti į dviejų zmonių - Jokūbo ir Juozapo - gyvenimą, jų seimas ir priimtus sprendimus. Tiek Jokūbas, tiek Juozapas turejo po labai konkretų Dievo pazadą, bet kiekvieno jų tikejimo kelione buvo labai skirtinga. Apmąstydamos jų gyvenimą matysime, kaip svarbu rinktis tai, į ką kviečia Dievas, ir kaip Jis atlygina tiems, kas vaiksto su Juo. Matysime, kad net ir tuomet, kai Dievo tauta kaip reikiant prisivirdavo koses, Dievas niekuomet jos neisduodavo, bet istesedavo duotus ...